Tai priimkit, kas priklauso
Tai priimkit, kas priklauso
Autorė: Ramutė Skučaitė, gimusi 1931-aisiais, šiandien jau garbingo amžiaus - 86-erių metų. Ji - poetė, dramaturgė, vertėja, dainų tekstų autorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1969 m. Mane sužavi R.Skučaitės kūryba jau ne pirmąkart. Manau, jog jos žaismingas ir šviesus požiūris į kiekvieną situaciją yra atėjęs iš jos vaikystės ir laikmečio - sovietmečio, kuriame ji gyveno. Tuo metu ji ir turėjo tik tai, kas jai priklausė: vėją, saulę, laiką, šeimą. Ir ji priėmė ir priima tai iki dabar! Todėl, manau, tai jos unikaliai kūrybai daro didžiausią itaką.
Pagrindinis veikėjas: Šioje prozos ir eilėraščių rinkinyje pagrindinis veikėjas yra lyrinis subjektas, kuris pasakoja savo išgyvenimus, prisiminimus, reiškia įvairias mintis.
Šis kūrinys yra apie lyrinio subjekto išgyvenimus, apie metų laikus, apie bėgantį laiką ir apie svarbias detales, kurių nepastebime kasdienybėje.
Manau, kad ši knyga norėjo perduoti vieną ir esminę mintį, jog mums reikia priimti tai, kas mums priklauso be jokios kainos, priimti tai, kas priklauso visiems visur ir visada.
Manau, kad ši knyga norėjo perduoti vieną ir esminę mintį, jog mums reikia priimti tai, kas mums priklauso be jokios kainos, priimti tai, kas priklauso visiems visur ir visada.
Kūrinio vertybės buvo paprastumas ir jame slypintis grožis, gamtos grožis, laikas ir namai.
Ši knyga buvo paremta įvairias vidiniais konfliktais, pavyzdžiui, viena iš temų buvo laikas ir kokią įtaką jis daro mums, ar pienėms: ,,-Laikui einant tarsi dūmas dingo mūsų geltonumas!'' Lyrinis subjektas ieškojo prasmės mažuose, bet reikšminguose dalykuose.
Šioje knygoje keliami klausimai buvo: ,,Kodėl laikas slenka taip negailestingai?''; ,,Kodėl mums gamta nėra tokia svarbi, kaip lyriniam subjektu?; ,,Kodėl nesugebame vertinti paprastų dalykų kaip namai, šeima, visko pradžia?''.
Mano nuomone, ši knyga skirta ne tik vaikams, tad ją pavadinti vaikiška, būtų neteisinga. Kaip ir pati R.Skučaitė sako: ,,Tai priimkit, kas priklauso, o priklauso visa tai ir mažiems, ir dideliems. Dideliems, kad nepamirštų buvę maži, o mažiems, kad dideliais patikėtų.
Nuo kitų knygų, ši knyga išsiskyrė savo žaismingumu ir begalėmis metaforų, kurios šį kūrinį ir padarė dviprasmišką: suprantamą ir mažiems, ir dideliems. Man jis paliko neišdildomą įspūdį ir suteikė daug džiaugsmo.
Šioje knygoje keliami klausimai buvo: ,,Kodėl laikas slenka taip negailestingai?''; ,,Kodėl mums gamta nėra tokia svarbi, kaip lyriniam subjektu?; ,,Kodėl nesugebame vertinti paprastų dalykų kaip namai, šeima, visko pradžia?''.
Mano nuomone, ši knyga skirta ne tik vaikams, tad ją pavadinti vaikiška, būtų neteisinga. Kaip ir pati R.Skučaitė sako: ,,Tai priimkit, kas priklauso, o priklauso visa tai ir mažiems, ir dideliems. Dideliems, kad nepamirštų buvę maži, o mažiems, kad dideliais patikėtų.
Nuo kitų knygų, ši knyga išsiskyrė savo žaismingumu ir begalėmis metaforų, kurios šį kūrinį ir padarė dviprasmišką: suprantamą ir mažiems, ir dideliems. Man jis paliko neišdildomą įspūdį ir suteikė daug džiaugsmo.
Komentarai
Rašyti komentarą