Dėdės Tomo Trobelė

Dėdės Tomo trobelė

Autorė: Harieta Bičer Stou gimė dar XIX-ojo amžiaus pradžioje, Konektituko valstijoje. Vėliau persikėlė į Ohajo valstiją, netoli vergvaldinių Pietų. Ji nuo trylikos mokytojavo ir jos šeima ne sykį suteikė prieglobstį pabėgusiems ir nukankintams vergams, kurie bėgdavo iš Pietų į laisvąją Šiaurę. 1852-aisias, parašiusi geriausią visų laikų knygą apie vergovę, ji pelnė pasaulinę šlovę su romanu ,,Dėdės Tomo trobelė''. Yra manoma, jog ji su tuo metu prieštaringa įstatymams knyga, netgi prisidėjo prie Amerikos pervirsmo į laisvą valstybę.

Pagrindinis veikėjas: Sveiki, mano vardas Tomas. Daug metų gyvenau pas nuostabų šeimininką, poną Šelbį. Turiu gražią šeimą ir ypatingą žmoną-šeimininkę tetą Chloją, o jos pyragai... Bet šiandien mane pardavė šeimininkui Heiliui, mane kvietė bėgti nuo vergovės, bet jei manasis šeimininkaas įklimpo į skolas, mielai padėsiu jam iš jų išsikapstyti. Atleiskite, bet jau turiu bėgti į naujus nuotykius Pietuose!

Ši knyga yra apie Tomo, jau apibūdinto herojaus, nuotykius pas skirtingus vergvaldžius, jo kančias, jo aukas, jo sudužusias viltis ir kilnų gyvenimą. Svarbiausios kūrinio vertybės buvo laisvė ir artimųjų meilė, kai staiga nuo tavęs atskiria mylimą ir mylintį žmogų, apie jų patirtas kančias.

Šiuo kūriniu buvo stengiamasi pabrėžti, jog nelemtingoji vergovė visiškai sutrypė ir paniekino juodaodžius ir visą jų kultūrą, taip pat, pažeminti tuos, kurie leido vergovei gyvuoti ir. susigūžę kampe, stebėjo žmonių kančias ir aukas. Mano nuomone, tai vienas didžiausių Pasaulio praradimų ir klaidų.

Šiame kūrinyje buvo daug ir vidinių, ir išorinių kofliktų. Vidinius konfliktus išgyveno atskirti šeimos nariai, nebeturintys prasmės gyventi, pvz.: teta Chloja ir dėdė Tomas, o išorinius konfliktus patyrė vergų pirkliai su savo aukomis ir kai kurių nesibaigiančiu ryžtu ir nežemiška drąsa.

Šią knygą skaičiau jau ne pirmą kartą ir, manau, tikrai ne paskutinį. Ši knyga parodo tikrąjį gyvenimo skonį, praradus šeimą ir namus, viską kas tau brangu. Ji vertinga tuo, jog bus visada aktuali visiems ir niekad nenukris js vertė, todėl, kad tikrai net ir suakmenėjusią širdį, ji privers suvirpėti ir apmąstyti įvairius klausimus, pvz: ,,Ar tikrai taip sunkiai gyvenu?''; ,,Ar mane, kaip šešiametę kūrinio heroją Topsę, kažkas plaka rimbu iki gylių randų?''; ,,Ar turiu tokių svarbių priežasčių dėl ko skųstis ir bambėti?''; ,,Ar kažkokie vergų pirkliai nupirko mano mamą, o manęs-ne ir aš likau visiškai vienas?''

Šis kūrinys buvo visiškai unikalus, tuo, jog kaip įprasta vaikų ir paauglių literatūrai, niekas nebuvo sušvelninta ar kažkaip pakeista, vien dėl to, jog jį skaito vaikai. Labai sužavėjo įvairių herojų ,,sudievinimas'', jų gerųjų bruožų išryškinimas. Tai įkvėpė dar labiau siekti tų lyderių ir jais sekti.